Psichoterapija šiandien

Psichoterapija šiandien plačiai pripažįstama kaip svarbi ir nepriklausoma profesija humanitarinių mokslų srityje. Jos tikslas – skatinti bendrą individo gerovę, integruojant fizinės, psichinės ir socialinės sveikatos aspektus. Šį požiūrį taip pat patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos apibrėžimas, kuriame pabrėžiama bendros fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, o ne vien ligų ar negalios nebuvimas.

1990 m. Strasbūro deklaracija yra svarbus dokumentas, apibrėžiantis pagrindinius psichoterapijos praktikos principus Europoje:

– PROFESINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ:

Psichoterapija laikoma laisva ir nepriklausoma profesija.

– AUKŠTI PASIRUOŠIMO REIKALAVIMAI:

Psichoterapinis išsilavinimas reikalauja aukšto lygio teorinio ir klinikinio pasirengimo.

– METODŲ ĮVAIROVĖ:

Užtikrinama įvairių terapinių metodų prieinamumas, leidžiantis kiekvienam klientui pasirinkti tinkamiausią požiūrį.

– INTEGRUOTAS ŠVIETIMAS:

Švietimas turėtų būti suplanuotas kaip integruotas procesas, apjungiantis teoriją, asmeninę patirtį ir praktiką, vadovaujant vadovui.

-IŠSAMUS PASIRUOŠIMAS:

Rengiant psichoterapeutą, būtinas platus humanitarinių ir socialinių mokslų supratimas.

Europos psichoterapijos asociacija (EPA) vienija daugiau nei 70 000 psichoterapeutų visoje Europoje, užtikrindama profesinius standartus ir praktiką.
(166 organizacijos (įskaitant 23 nacionalines asociacijas, 19 Europos psichoterapijos asociacijų) 37 Europos šalyse)

Šiuolaikinė psichoterapija atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant visuomenės sveikatą ir gerovę, siūlydama veiksmingas priemones kovojant su psichikos sveikatos problemomis ir gerinant individo gyvenimo kokybę. Tai svarbi bendros sveikatos priežiūros sistemos dalis, padedanti žmonėms gyventi visavertį ir labiau pasitenkinimą teikiantį gyvenimą.